Pamilkite savo kūną. Priimkite jį tokį, kokį turite

Pamilkite savo kūną. Priimkite jį tokį, kokį turite. Žavėkitės juo ir leiskite juo žavėtis kitiems. Nedarykite iš savo kūno urnos dulkėms. Niekada nesakykite: „Dulke buvau – dulke pavirsiu“. Žmogaus kūnas tai stebuklas. Negyvenkite praeitimi, ar ateitimi. Gyvenkite dabartyje. Tapkite atsakingais. Kurkite savo gyvenimą, visiškai nepanašų į kitų ir prisiimkite atsakomybę už tai ką darote, ar sakote. Laikykitės savo žodžio. Jei pasakėte, tuomet imkite ir padarykite, arba iš viso negalvokite. Atsipalaiduokite rytais ar vakarais.Palikite savo protą tuščią. Tegul jis irgi pajunta kas tai yra džiaugsmas, tegul ir jis pakvėpuoja laisvu nuo problemų oru. Pakraukite jį džiaugsmu, tada jis pradės dirbti tiktai Jūsų naudai – džiaugsmui, kuriuo Jūs gyvenate. Tik taip Jūs savo protą padarysite savo draugu, o ne savo šeimininku.Tol, kol mes elgsimės vadovaudamiesi savo emocijomis, mes visada pralaimėsime ir kas baisiausia, mes dėl to dar labiau pergyvensime ir gailėsimės, kas padarys mus dar nelaimingesniais.Meilė tai šviesa. Kur šviesa, ten šiluma, o kur šiluma, ten ir ramybė. Štai Jums ir visa meilės sau paslaptis. Žmogus mylintis save tampa šviesus, šiltas ir ramus. Šalia tokio žmogaus kiti žmonės pradeda lygiai taip pat jaustis, kaip ir tas žmogus. Tapkite patys švyturiais ir Jūs kitiems nušviesite kelią.Juk siela ir dvasia priklauso dangui, o kūnas- žemei.Gyvenime reikia kovoti, kad išliktum, bet ar verta stoti prieš savo prigimtį. Mes turime atlikti savo užsibrėžtus tikslus, išmokti pamokas, tobulėti ir aišku mokytis Meilės. Kaip reikia mylėti, kaip reikia atleisti, kaip suvaldyti savo emocijas ir t.t. Priimkime savo kūną kaip rūbą, skirtą atlikti tam tikrus darbus šiame gyvenime. Gerbkime vienas kitą, jo pasirinkimą, jo rūbą.