NEVALGYTI APIPUVUSIŲ OBUOLIŲ, KRIAUŠIŲ AR KITŲ VAISIŲ

NEVALGYTI APIPUVUSIŲ OBUOLIŲ, KRIAUŠIŲ AR KITŲ VAISIŲ. Išpjaustymas negelbėja. Pavojingas ne tiek pats puvinys, kiek pražūtingos ir nuodingos yra rizoiduose esančios medžiagos. Jos akiai nematomos. Atrodo, pusė obuolio liko sveika. Tačiau taip nėra – obuolį būtinai išmeskite. Ant vaisių ir daržovių pila daug amoniako trąšų, salietros, todėl jos greitai pūva. O žmonės, išpjaustę sužalotus vaisius, daro kompotus ar sultis – tai lygu savižudybei.
APIE SULTIS.Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai ir organai per valandą vitaminų ir fermentų iš sulčių pasisavina tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Sergantiesiems vėžiu nepatarčiau jų gerti daugiau nei gurkšnį per valandą. Jei išgėrėme kur kas daugiau, organizmui, o kartu vėžio ląstelėms, sudarėme komfortą keletui valandų. Vėžio ląstelės maitinasi visu paviršiumi, o somatinės ląstelės – per kapiliarus. Kurios pasisavins daugiau veikliųjų medžiagų? Žinoma, vėžio ląstelės. Kopūstų sultyse yra vitamino U, kuris pagreitina skrandžio gleivinės atsikūrimą. Jos tinka opaligėms
HORMONŲ BĖDOS
Kad vyrai nesnaustų lovoje „be darbo“, neduokite jiems apynių. Visi žinome,kad alų geriantys vyrukai būna tingūs.
Berniukams ir mergaitėms iki subręstant neduokite gerti kmynų arbatos, daigintų grūdų, ženšenio ar bičių pienelio, nes gali išsikreipti besiformuojanti hormonų pusiausvyra.PAPILDYMAS .Mielos mano brangios moterys dekui kad domites zinau kad bus daug diskusijos šia tema bet noriu kad visuomene sviestusi.Tik įsitikinus 100 proc rasau info, tikrai nuosirdziai dedu ranka prie sirdeles nedalinu to ko nezinau.Dirbu gan senai su netradicine medicina gydau zmones padedu , esu eko bio prekiu ikureja, zolininke.Rasau straipsnius i svetaine.Bendradarbiaujame su sveikatos centrais.Sportininku festivaliais.Fitoterapijos laboratorijom..Ka gi aptariant tema> Gliuteno yra ne tik kviečiuose, bet ir kituose grūduose, pavyzdžiui, miežiuose ir rugiuose is ju auga daigai.Ne ekologiniam grude yra daug chemijos o is grudo vel auga daigas…Visa tai yra būtina žinoti visiems, jei turite rimtą sutrikimą, celiakiją. Ją sukelia imuninė sistema, klaidingai prieš gliuteną gaminanti antikūnus, kurie pažeidžia žarnų vidų dengiančius gaurelius ir dėl to kyla maitinimosi nepakankamumas. Antikūnių kraujo testai rodo, kad tokia būklė būdinga maždaug vienam žmogui iš šimto, nors daugeliui simptomai neryškūs ir jei apie savo būklę nežino.Daug retesnės yra alergijos kviečiams, kai būna jautrumas vienam ar daugiau baltymų. Simptomai atsiranda netrukus, kai tik suvalgoma kviečių ar įkvepiama kviečių dulkių.Todel skatino perkant ziureti i etiketes kur pazymeta eko natural organic is ju daigas gaminas sveikas.Nėra abejonių, kad kviečiai yra pagrindinė pilvo pūtimo ir pilvo problemų priežastis Tik bėda, kad kviečiuose yra ne vien gliutenas.Kitaip tariant, žmonės, manantys, kad yra jautrūs gliutenui, iš tiesų gali būti jautrūs kviečiuose esantiems FODMAPams prastai pasisavinami plonajame žarnyne, todėl jais maitinasi žemiau virškinamajame trakte gyvenančios bakterijos, gaminančios daug dujų. Be to, jie sulaiko vandenį, jautraus žarnyno žmonėms sukeldami sunkumą pilve, dujas žarnyne, vidurių laisvumą ir blogiau.FODMAPai randami ne tik kviečiuose, bet ir daugelyje kitų maisto produktų, tarp kurių daugelis vaisių, daržovių ir pieno produktų, tad niekas nesiūlo laikytis žemo FODMAP lygio dietos visą laiką.Paimkime teiginį cukraus lygio kraujyje staigus padidėjimas, atsirandantis valgant neekologiškus pabreziu kviečius ir kitus grūdus, ar ju daigus sukelia uždegimą smegenyse ir tuo pačiu, Alzheimerio ligą. kviečių baltymai suskyla į fragmentus, kurie veikia opiodų receptorius smegenyse, ir verčia mus trokšti jų dar daugiau.Tad rinktis tik pilno grudo neskaldyto ir tik ekologiska ir is ju auginti daigus.Parduotuvese yra baisesnių dalykų nei chemija.Tai mikotoksinai , kurie dauginasi, kai grūdai nepakankamai išdžiovinti. Jei grūdai piktžolėti, tai dar blogiau, nes piktžolių sėklos turi daugiau drėgmės, nei grūdai, ir laikant jų drėgmė pereina į grūdus. Kitaip sakant, sergantieji onkologinėmis ligomis maitinami rafinuotais ir giliai perdirbtais angliavandeniais, tokiais, kaip baltas cukrus, balta duona iš B kategorijos rūšies miltų, balti ryžiai, saldinti gėrimai. Visi šie produktai turi aukštą glikemijos indeksą (GI). Patekę į organizmą, jie virsta cukrumi. Cukraus pasisavinimą dažnai blokuoja ir per didelis riebalų vartojimas. Taigi padidėja cukraus kiekis kraujyje, o to rezultatas – klestinčios vėžinės ląstelės. Vėžio ląstelės iš maisto gautą gliukozę, gliutena ir kt neigiamu priedu perdirba ne į vandenį ir anglies dioksidą, o į pieno rūgštį, kurios fermentacijai nereikalingas deguonis. Vyksta rūgimo procesai, organizmas dar labiau rūgštėja, ir mažėja deguonies kiekis kraujyje. Vėžinėms ląstelėms nepavojinga deguonies stoka, todėl jos aktyviai auga rūgštinėje terpėje. Mes, nuolat atakuodami organizmą gyvulinės kilmės baltymais, skatiname organizmo rūgštėjimą ir vėžio ląstelių dauginimąsi, kurios ilgainiui tampa piktybinės ir kaupiasi, formuodamos metastazes.Ismokime subalansuoti pagal savo tipa kuno mityba.Detoksikacijos svarbą pabrėžia ir daugelis kitų mokslininkų ir natūralios medicinos praktikų. Apsilankykite seminaruose, kursuose, stovyklose, bendruomenėse kur lankosi sveikuoliu organizacijos veda paskaitas ir vaidziai parodo kaip ir kas vyksta organizme.P.S produktai kuriuose naudojamas konservantas natrio nitritas (E250) ir mononatrio gliutamatas (E621), didina riziką susirgti vėžiu.PVZ,kaip veikia konservantas sodos benzonatas (E211). Jis deaktyvuoja DNR ląstelių mitochondrijas. Mitochondrijos pasisavina deguonį tam, kad suteiktų organizmui energijos. Pažeidus šias daleles, kyla rimta grėsmė žmogaus sveikatai. Ilgainiui tai gali turėti įtakos Parkinsono ligos ar kepenų cirozės išsivystymui. Sumaišytas su vitaminu C, šis chemikalas virsta benzenu – karcinogenu (medžiaga, sukeliančia organizme onkologinius pakitimus).Nepaisant to, kad meduje yra daug organizmui naudingų medžiagų, kai kurie žmonės medaus negali vartoti, dėl šio produkto sukeliamos alergijos. Medus pieneliui dažniausiai sukelia alergines reakcijas žmonėms, kurie yra alergiški žiedadulkėms, propoliui, pelėsiams, dumbliams, bičių nuodams ir įvairioms su bičių seilėmis išsiskiriančioms medžiagoms bei kitoms organinėms medžiagoms, patenkančioms į medų jo gamybos metu.Tam, kad iš nektaro būtų pagaminamas medus, bitės naudoja tiek cheminius, tiek fizinius veiksnius. Bitės iš savo liaukų išskiria įvairius fermentus, reikalingus sacharozei skaldyti, gliukoninei rūgščiai ir vandenilio peroksidui gaminti – pastarasis apsaugo medų nuo mikroorganizmų dauginimosi. Bitės panaudodamos savo sparnelius, plazdant išgarina didžiąją dalį nektare buvusio vandens. Galutinis produktas – medus yra sudarytas iš daug skirtingų medžiagų, jų priskaičiuojama apie 200. Tačiau didžiąją dalį sudaro cukrūs (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kt.), vanduo, baltymai, organinės rūgštys, vitaminai, mineralai, pigmentai, fenoliniai junginiai ir kietosios dalelės, patenkančios į medų derliaus nuėmimo metu.Alerginį rinitą dažniausiai sukelia anemofiliniai augalai (vėjo apdulkinami). Jiems priklauso tokie augalai kaip beržas, motiejukas, pelynas ir kt.,Meduje daugiausia randama entomofilinių (kuriuos apdulkina vabzdžiai) augalų žiedadulkių. Iš jų svarbiausiais laikoma Astrinių šeimos atstovai: kiaulpienės, rugiagėlės, saulėgrąžos. Jeigu anemofiliniai augalai auga toje pačioje vietoje, kur ir entomofiliniai, į medų gali patekti nedidelis kiekis anemofilinių augalų, kurie, kaip jau minėta, dažniausiai sukelia alergiją. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žiedadulkėms įsijautrinę žmonės gali jausti simptomus valgydami medų,bei ju gaminius.Tam yra testai ar tyrimu rezultatai kraujo įsitikinti kam esate alergiškas.Antroji priežastis yra kryžminės reakcijos. Jeigu meduje ir nėra anemofilinių augalų, alergiją gali sukelti entomofilinių augalų žiedadulkės. Medus, savyje turintis Astrinių šeimos augalų žiedadulkių, gali sukelti alerginę reakciją žmonėms, kurie yra įsijautrinę kiečiui ir ambrozijai. Taip yra dėl kryžminio reaktyvumo tarp bičių apdulkinamų ir vėjo apdulkinamų (kietis, ambrozija) Astrinių šeimos augalų. Abiejų tipų augalai dalinasi tais pačiais alerginę reakciją galinčiais sukelti komponentais (profilinai, polkalcinai, lipidus pernešantys baltymai), todėl nors ir nesant meduje kiečio žiedadulkių, kiečiui alergiški žmonės gali jausti alergijos simptomus valgydami medų. Panaši situacija yra ir su kitu Astrinių šeimos augalu – ramune. Ramunė ir kietis dalijasi tuo pačiu Art v 1 baltymo dalimi. Art v 1 yra pagrindinis komponentas, kuriam yra įsijautrinę kiečiui alergiški žmonės. Todėl tikėtina, kad kiečiui alergiški žmonės gali jausti alergijos simptomus valgydami medų, kuriame yra ramunės žiedadulkių. žiedadulkių ir bitės liaukų išskiriamų baltymų, meduje alergiją dar gali sukelti tam tikri bitės kūno elementai, pelėsinių grybų sporos, dumbliai. Yra nustatyta, kad meduje gali būti Aspergillus ir Cladosporium spp grybų sporų. Todėl pacientui, kuris yra alergiškas šiems mikroorganizmams, medaus vartojimas gali sukelti alerginę reakciją.Mokslininkų duomenimis, propolyje yra apie 26 alergenai, iš kurių pagrindiniai yra kofeino rūgšties esteriai ir cinamono rūgšties esteriai.Dažniausiai alergija propoliui pasireiškia kontaktiniu dermatitu po sąlyčio su oda arba gleivinėmis. Tačiau yra atvejų, kai propolis sukelia rinitą, konjuktyvitą, bronchų spazmus. Per pastaruosius tris dešimtmečius vykusių skirtingų tyrimų duomenimis nustatyta, kad propoliui yra alergiški 1,2 – 6,6 % kontaktiniu dermatitu sergančių pacientų. Didesnę tikimybę būti alergiškiems propoliui turi asmenys, kurie dažnai kontaktuoja su šia medžiaga: bitininkai, muzikantai, grojantys smuikiniais instrumentais, taip pat šiuos instrumentus gaminantys žmonės (jau nuo seno smuikinių instrumentų gamyboje naudojamas lakas su propoliu).Del vaisiu darzoviu uogu puvesiu> Ligos metu fermentacinis perdirbimas yra ne tik pagreitinamas, bet ir perimamas patologinių evoliucijų, įskaitant bakterijas, mieles, grybelį ir puvėsį. Jie yra aukštesnės mikrozimų virtimo formos, kurios maitinasi gyvybinėmis kūno medžiagomis. To pasekoje pasireiškia besivystančios ligos simptomai.Tokios rūšies fermentacija vyksta raumenyse, sukeldama mums taip pažįstamą nuovargį ir skausmą.Mielės ir grybelis yra vienaląstės augalo gyvybės formos. Jos yra visur, žemėje, ore ir vandenyje. Su jomis glaudžiai susijęs pelėsis yra paskutinė pleomorfinė kūno ciklo stadija. Atskiros grybelio ląstelės gali būti matomos tik per mikroskopą, bet jų kolonijos jau tampa matomos grybų, šungrybių ir kartais pūkuoto pelėsio, kuriuos matome augančius ant daiktų, formose. Per šimtus milijonų metų mielės, grybelis ir pelėsis išsivystė į virš 500,000 skirtingų atpažįstamų formų. Per tą laiką juose įvyko nedideli genetiniai pasikeitimai.Šie patologiškai išsivystę organizmai tiesiog mus valgo gyvus ir užteršia. Esmė tame, kad iš pradžių mes patys save užteršiame taip sukeldami vieną fiziologinę ligą: pH disbalansą/toksiškumą savo biologinėje aplinkoje.Toksinai ir rūgštingumą sukelianti mityba suardo kūno chemines savybes ir savo ruožtu toks balanso praradimas suardo mikrozimų centrinį balansą. Maistingų medžiagų trūkumas gali turėti tokį patį poveikį arba būti sukeltas rūgštingumo.Mielės ir grybelis gali apimti kraują ir bet kurią ląstelę ar audinį, sukeldami platų simptomų spektrą. Mielių ir grybelio vystymuisi ir augimui, pagrindinis maistas mūsų kūnuose yra gliukozė energijai, plius riebalai ir baltymai (net mūsų genetinė nukleino rūgštis). Kai šie organizmai maitinasi, jie lygiai taip pat kaip jūs pagamina atliekas. Jų „šlapimas ir išmatos“ yra vadinami mikotoksinais (myco = grybelis; toxin = nuodas) ir jie yra labai nuodingi žmonėms. Toks kūno nuodijimas mikotoksinais yra vadinamas mikotoksikoze. Būdami patys rūgštiniai, mikotoksinai labai padidina mitybos sukeltą rūgštingumą. Jie yra išskiriami į kraują ir į ląstelių vidų. Kraujo nuodijimas sukelia disesnį ląstelių ir audinių apnuodijimą, ir tai dar labiau sutrikdo mikrozimus, mes tampame ligoti ir pavargę. Kadangi dauguma šių nuodų yra rūgštys, jie chemiškai sunaikina arba suardo mūsų ląsteles ir audinius.Pasirodžiusių ligų simptomai skirstomi į du pagrindinius tipus: (1) kūno bandymas susitvarkyti su toksiniu nuodijimu, ir (2) toksinų poveikio rezultatas kūno chemijai, ląstelėms ir audiniams. Dažnai pasitaiko šių dviejų tipų kombinacijos. Dauguma toksinų, įskaitant didelį kiekį aplinkos cheminių nuodų, su kuriais mes susiduriame, yra mielių ir grybelio medžiagų apykaitos atliekos. Pagrindiniai mikotoksinai yra pagaminami tiesiogiai organizmų, o antriniai mikotoksinai yra arba suirę produktai, arba produktai, kaip kombinacijos rezultatas.Su pagarba M.