„Kiek sveria stiklinė vandens?“

„Kiek sveria stiklinė vandens?“
ji gali sverti nuo 500g iki 1 kg. tikslus svoris neturi reikšmės.
Stiklinės svoris priklausys nuo to, kaip ilgai ją laikysite rankoje.
Jei laikysite valandą, jums pradės skaudėti ranką.Jei laikysite ją visą dieną, ranka nutirps ir sustings.Bet kokiu atveju, stiklinės svoris nepasikeis. Bet kuo ilgiau laikysite stiklinę, tuo sunkesnė ji jums atrodys.Stresas ir nerimas jūsų gyvenime yra kaip ši stiklinė vandens.Jei stresas ir nerimas bus trumpalaikiai jūsų palydovai nieko nenutiks. Kartais tai būna net į naudą.Bet jei tik ši būsena užsitęs, jums pradės skaudėti.O jei tai užsitęs visą dieną, jūs taip sukaustys, kad nesugebėsite nei galvoti nei daryti nieko kito.Labai svarbu nepamiršti laiku paleisti patirtą stresą.
Paleiskite, nesinešiokite jo ištisą dieną ir eidami miegoti.Ir nepamirškite pastatyti stiklinę.Jeigu streso momentu sustosime ir pabūsime nors trumpam ramybėje, tuomet mūsų būsena normalizuosis ir stresas nepereis į chroninę fazę. Chroniškas stresas palaikomas hormono kortizolio ir gali tęstis valandas, dienas ir mėnesius. Ko pasėkoje padidėja ir laikosi aukštas cholesterolio kiekis ir kraujo spaudimas, ir tai tęsiasi iki pilno išsekimo, atsiranda fizinis silpnumas, depresija, imuniteto susilpnėjimas.Labai svarbus yra poilsis dirbant – kas 90 minučių reikia daryti pertrauką, pasivaikščioti, išgerti stiklinę vandens, pasižiūrėti pro langą ir kt.Labai gera antistresinė strategija – stebėti save. Kas vyksta? Žmonės nemoka gyventi „čia ir dabar“
protas dažniausia užimtas visokiais svarstymais apie praeitį ar ateitį, kas išeikvoja energiją ir kaupia neigiamas emocijas.Laikui visai nesvarbu kaip jūs dabar jaučiatės ir apie ką galvojate. Yra tas kas yra, saulė nenukryps nuo savo kelio, gyvenimo akimirkos ateina ir praeina, ir su apmąstymu, kad šitas momentas nėra geras, jis prarandamas visam laikui. Svarbu ne tas, kas tą akimirką vyksta, bet tai, ką jūs su ja padarėte – ar priėmėte tai ką jinai siūlo: ar lauksite Naujų Metų, kad mest rūkyti; ar atostogų, kad pradėt džiaugtis.Visuotinė žmonių liga vadinasi „Nėra laiko“. Nėra laiko pakeisti gyvenimo būdą, atsipalaiduoti, pabendrauti su vaikais ar tėvais, tai pasiaiškinimas savo neveiklumui pateisinti ir gyventi strese. Gera strategija „Dabarties principas“, jis prasideda čia ir dabar, kaip tik šią sekundę ir toje vietoje, kur šiuo metu esate. Priimkite akimirką jos nevertindami ir nesmerkdami.Strategija prieš stresą – atitikti gyvenimo ritmus. Diena ir naktis, miegas ir būdravimas, įkvėpimas ir iškvėpimas. Teisingas kvėpavimas padeda atsipalaiduoti.Kiekviena kūno lastelė turi savą ritmą. Laikas yra struktūrizuotas – žmogus priklauso nuo hormonų išskyrimo ritmo, nuo meridianų aktyvumo, kuris keičiasi kas dvi valandos. Kada mes susideriname su paros ritmu – laikas padeda mums, mes taupome energiją. Pvz. Nuo 9 iki 11 val. darbingumas maksimalus, visi darbai sekasi gerai ir lengvai.12 val. organizmas ruošiasi poilsiui, ir jeigu jūs nespėjote nieko padaryti, jums pradės skaudėti galvą.Po 18 val. Protiniai darbai turi būti pabaigti, todėl geriausia užsiimti sportu, masažu, kadangi šiuo metu raumenys geriausiai atsiplaiduoja.Naktį organizmas perdirba sukauptą dienos metu informaciją, taip pat transformuoja pyktį ir agresiją. Išskiria somatotropinį hormoną, kuris atstato organizmo lasteles.O jei jūs „pelėda“ ir ištisą naktį praleidžiate prie kompiuterio, tuomet pasekmė – stresas, stresas ir dar kartą stresas!Kuos skiriasi žmonės, kurie įgyvendina savo svajones nuo tų kurie gyvena svajonėmis? Skiriasi savo mąstymo būdu, mūsų mintys turi didžiulę jėgą, mes turime apsispręsti, ir šią galią panaudoti savo naudai arba nenaudai. Mūsų mintys yra mūsų likimas – rytoj būsite ten, kur šiandien sumanėte.Per dieną sukauptas nuovargis ir irzlumas gimdo naują nepasitenkinimo savimi ir aplinkiniais bangą. Mes pykstame ant namiškių, o šie atsilygina tuo pačiu. Taigi, stresas grįžta bumerangu. O juk mama mokė, jog į pyktį negalima atsakyti pykčiu, į šiurkštumą šiurkščiu žodžiu.Optimistai išties rečiau serga, o taip pat ir lėtai senėja. Jei jau „suimti save į rankas“ neišmokė vaikystė, mokykitės tai padaryti dabar. Priešingu atveju, ligos garantuotos, o ir senatvė atsliūkins greičiau.Ir dar atminkite, jog kažkada mūsų močiutės, prosenelės ir netgi mamos dainavo! Dainavo siūdamos, skalbdamos, ruošdamos maistą ir besimaudydamos. Net ir mokslininkai įrodę, jog dainavimas labai naudingas, kadangi tonizuoja organizmą iš vidaus, uždega gyvenimo aistra akis, suteikia optimizmo, ir kas įdomiausiai – neleidžia odai senėti. Dainuokite ir gražėkite!