Ką reikia žinoti prieš pradedant lankyti treniruoklių salę.

13895035_1143028955720327_7804789111978225599_nKą reikia žinoti prieš pradedant lankyti treniruoklių salę…
Kas skatina žmones pradėti lankyti sporto klubą? Noras pagerinti savo figūrą, padaryti patrauklesnę, tapti stipresniais, sveikesniais?
Kultūrizmas neabejotinai gali padėti pasiekti šiuos tikslus. Tačiau labai svarbu teisingai pasirinkti starto poziciją, kitaip rezultatai gali būti visai nedžiuginantys.
Paplitusi nuomonė, kad bet koks sportas yra naudingas, nėra visiškai vienareikšmė, ypač turint omenyje kultūrizmą, fitnesa.
Bet koks fizinis krūvis yra stresas organizmui, ir jeigu kūnas šitai apkrovai yra nepasiruošęs arba tuo metu vyraujantis gyvenimo būdas nesuteikia galimybių pilnavertiškai maitintis ir ilsėtis, tai treniruočių pasekmėmis gali tapti traumos, imuniteto susilpnėjimas ar chroniškų ligų sustiprėjimas.
Taigi, prieš pradėdami sportuoti, turėtumėte išanalizuoti faktorius, kurie gali įtakoti treniravimąsi.
FIZIOLOGINIAI VEIKSNIAI
SVEIKATA
Prieš nusistatydami norimus pasiekti tikslus kultūrizmo, fitneso srityje, nuodugniai išsiaiškinkite viską apie save. Pradėkite nuo sveikatos- atlikite pilną medicininį patikrinimą.
Egzistuoja nemažai ligų, dėl kurių negalima užsiiminėti kultūrizmu, fitneso. Ne kartą yra buvę taip, kad žmogus serga kokia nors vidine liga, kurios požymių visiškai nejaučia kasdieniame gyvenime. Sirgdamas tokia liga jis galėtų gyventi ilgus metus, neturėdamas jokių sveikatos sutrikimų, tačiau pradėjus sportuoti ir kūnui patyrus sunkias fizines apkrovas, liga progresuoja ir pasiekia kritinę fazę.
Daugiausia tragedijų yra susijusios su širdimi. Todėl labai svarbu, prieš pradedant treniruotis, rūpestingai pasitikrinti širdį. Paviršutinės kardiologo apžiūros bei vienos kardiogramos neužtenka, todėl, kad jų metu medikai gali nepastebėti pirminių, silpnai pasireiškiančių, širdies susirgimo požymių. Būtinas išsamus echokardiografinis tyrimas, kuris nustatytų tikslią širdies diagnozę.
Antras dalykas, kurį būtinai reikia padaryti, tai išsigydyti sugedusius dantis. Jei to nepadarysite, tai dėl sustiprėjusios kraujotakos, atsiradusios dėl intensyvios fizinės veiklos, infekcija paplis į vidinius organus ir taps pavojingos infekcijos židinio atsiradimo priežastimi.
Pradėjus sportuoti, rekomenduotina reguliariai tikrintis sveikatą du kartus per metus.
FIZINIS PASIRUOŠIMAS
Kai išspręsite visus klausimus, susijusius su jūsų sveikata, pereikite prie fizinio pasiruošimo būklės analizės. Tai padaryti ypač svarbu prieš pradedant užsiiminėti kultūrizmu,fitnesi. Pradėti treniruotis reiktų tik esant gerai širdies kraujagyslių sistemos bei raumenų ir raiščių aparato būklei.
Kultūrizmo,fitneso sportavimo pradžia nuo visiško nulio (fizinio pasiruošimo prasme)yra neefektyvi ir netgi pavojinga. Jei praeityje niekada rimtai nesportavote, reiškia jūsų raiščiai yra silpni, prasta raumenų koordinacija ir, kas svarbiausia, žemas juosmens raumenų tonusas. Tai gresia rimtomis ir sunkiai išgydomomis traumomis, dažnai apatinėje stuburo dalyje.
Todėl prieš pradedant rimtai treniruotis, būtina praeiti bendro fizinio pasiruošimo kursą, kurį sudaro bėgimas, prisitraukimai, pratimai ant lygiagrečių ir skersinio, intensyvus plaukiojimas, atsispaudimai ir t.t.
Šitoks pasiruošimo kursas turėtų užtrukti nemažiau, kaip tris mėnesius.
AMŽIUS
Rimtas ribojantis veiksnys kultūrizme,fitnese yra amžius. Taisyklė- „kuo anksčiau, tuo geriau“, veikia tik toms sporto šakoms, kuriose reikalinga tiksli raumenų koordinacija. Kalbant apie kultūrizmą,fitnesa tai optimalus amžius pradėti sportuoti yra 15- 17 metų. Viršutinės metų ribos nėra.
Maksimalią naudą treniruotės duoda, pradėjus sportuoti brendimo laikotarpio pabaigoje (16- 20 metų). Fizinės apkrovos formuoja ne tik muskulatūrą, bet ir skeletą. Krūtinės ląsta tampa platesnė, praplatėja pečiai, pastorėja kaulai, sąnariai ir raiščiai tampa stipresni.
Bėgant metams, jei ir toliau sportuosite, jėga bei ištvermė sumažės nežymiai, o jei reguliariai treniruositės, tai nepakis visai.
SOCIALINIAI VEIKSNIAI
DARBAS
Nedaugelis turi galimybę užsiiminėti kultūrizmu,fitnesu be rūpesčių. Paprastai pirmą vietą gyvenime užima darbas. Apleisti darbą dėl kultūrizmo, fitneso turbūt nepavyks, juolab, kad kultūrizmo, fitneso užsiėmimai kainuoja nemažai. Taigi, svarbiausia užduotimi tampa darbo ir sporto suderinimas.
STRESAS
Sekinačios psichologinės įtampos visiškai eliminuoja sunkias treniruotes, nes kultūrizmo, fitneso pratimų atlikimas reikalauja nemažai valios pastangų. Reikėtų tai įvertinti, ir „nebandyti pramušti galva sienos“.
Jeigu neturite laiko kultūrizmui,fitnesui jei gyvenimas jus verčia užsiimti kažkuo kitu, susitaikykite su tuo. Jokiu būdu nebandykite treniruotis nepaisydami nieko, nes jūsų organizmas, neturėdamas normalaus poilsio gali nusilpti,- taip padidėja rizika susirgti įvairiomis ligomis ar susitraumuoti.
Fizinę formą galite palaikyti lengvomis fizinėmis apkrovomis, kol jūsų gyvenimas nepasikeis ir neatsiras galimybė užsiiminėti kultūrizmu, fitnesu. Taip jūs išsaugosite gerą sveikatą, o atsiradus galimybei sportuoti reguliariai, nereikės pradėti nuo nulio.
ŠEIMA IR APLINKA
Didelę reikšmę turi aplinka. Geriau, kai ji jus palaiko ir įkvepia. Būtina išsiaiškinti artimo jums žmogaus požiūrį į kultūrizmą,fitnesa kitaip neišvengsite begalės rūpesčių ateityje.
Dažnai aplinka pasitaiko ne tokia jau palanki. Tipiškas atvejis-abejingas požiūris į kultūrizmą, fitnesa. Kitas variantas irgi negeresnis- jūsų draugai, drauges mėgsta ir domisi kultūrizmu,fitnesu tačiau iš jų nėra nei vieno, galinčio pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis. Toks žmogus yra labai reikalingas, ypač pradiniame etape. Aišku, geriausias variantas, jei turėtumėte trenerį- metodininką.
EKOLOGIJA IR KLIMATAS
Pastaruoju metu išryškėjo imuniteto bei fiziologinių funkcijų pažeidimai, kuriuos sukelia neigiama ekologinė situacija.
Kiekvienas iš mūsų gyvename tam tikromis sąlygomis, kurios lemia gyvenimo kokybę. Taigi, kuo geresnė gyvenimo kokybė, tuo efektyvesnės treniruotės. Produktai, turintys daug riebalų, vanduo pilnas cheminių priemaišų, išmetamosiomis automobilių dujomis ir aerozoliais apnuodytas oras- visa tai neigiamai veikia jūsų sveikatą bei treniravimąsi.
Jei kalbėtume apie gamtinį klimatą, tai sėkmingiausia būtų sportuoti šiltosiose platumose. Keliaujant į šiaurę raumenų augimo dinamika sulėtėja. Karštas klimatas gerokai pagreitina visus vidinius kūno apykaitos procesus, įskaitant raumenų anabolizmą. Anabolizmas – tai organizmo medžiagų apykaitos procesų, kurių metu iš smulkesnių dalių surenkamos stambesnės molekulės, visuma. Šiems procesams reikia energijos. Jų metu sintetinamos molekulės, būtinos ląstelių ir audinių atsinaujinimui ir augimui. Labai aukštas rezultatyvumas būna sportuojant atviroje vietoje( lauke). Karštas klimatas taip pat garantuoja gausybę šviežių vaisių ir daržovių. Nemažiau svarbus aukštas ultravioletinio spinduliavimo lygis, kuris kelia raumenų tonusą.
TRENIRUOČIŲ BAZĖ
Treniruočių rezultatai didele dalimi priklauso nuo treniruočių inventoriaus kokybės ir įvairovės. Nėra įrengimų- nėra rezultatų.
Gali atsitikti taip, kad jūs nerasite savo mieste gerai įrengtos treniruoklių salės. Šioje vietoje būtų privalumas, jei turite draugų bendraminčių- kai ką galėtumėte nusipirkti , sudėję savo santaupas, kai ką pasigaminti patys. Kito varianto turbūt nėra. Beje, daugelis žymiausių kultūristų, fitneso megeju pradėjo savo karjeras būtent tokiomis „garažo“ sąlygomis.
Nuosava įranga- nėra lengvabūdiška užgaida. Tai leis jums savo likimą laikyti savo rankose. Jūs patys galėsite nustatyti treniruočių režimą ir niekada nepraleisite užsiėmimų dėl nedarbo dienų ar švenčių, kai miesto sporto klubai nedirba.
TRENIRAVIMOSI TIKSLAS
Tik tada, kai rimtai apsvarstysite aukščiau išvardintus veiksnius, jums reiktų rimtai apgalvoti, kokių tikslų siekiate ir ką tikitės gauti iš kultūrizmo, fitneso užsiėmimų. Teoriškai yra du variantai, dėl kurių turėtumėte užsiimti šia sporto šaka: arba sveikata, arba čempiono titulas.
Jei treniruositės mėgėjiškai, dėl savo sveikatos, kažin ar kada nors pavyks iškovoti čempiono titulą. Jeigu norėsite ir sieksite tapti čempionu, tokiu atveju, kažin ar išsaugosite puikią sveikatą. Jūsų laukia traumos, persitreniravimas, įvairūs negalavimai, susiję su ekstremaliomis perkrovomis, bei kiti labai intensyvių treniruočių „pakeleiviai“.
Reikia būtinai apsispręsti, kurį iš dviejų pasirinksite, kitaip jūsų užsiėmimai gali tapti, tam tikra prasme, absurdiški. Tarkim, jums reikalingas aukštas gyvenimiškas tonusas, sveikata, merginų ar vyru dėmesys, o jūs treniruojatės iki „išsekimo“, arba dar blogiau- vartojate steroidus ar kitus papildus. Patikėkite, galų gale jūs būsite taip toli nuo savo tikslo, netgi toliau, nei prieš pradėdami treniruotis. Per didelės perkrovos ir uždraustų preparatų vartojimas nepraeina be pasekmių, ir kelia pavojų viskam. Kai šitaip treniruojasi profesionalas, tai reiškia tik viena- titulas jam yra svarbiau už visą kitą- jis rizikuoja sąmoningai. Kam tokia rizika reikalinga mėgėjui?
Atminkite, ekstremalios apkrovos pateisinamos tik vienu atveju- jeigu jūs nusprendėte tapti profesionaliu sportininku ar sportininke trenere. Jeigu ne, tai treniruotis reikia vidutiniškai, saikingai, tačiau reguliariai ir kvalifikuotai.
Taisyklės, kurių privalu laikytis sportuojantiems
Medikai aktyviai skatina žmones pradėti daugiau judėti, gąsdina nutukimu ir įvairiomis ligomis. Sportas, žinoma, sveika, ir daugelis iš mūsų ryžtasi keisti savo gyvenimo būdą. Deja, užsispyrimo ir motyvacijos dažniausiai užtenka neilgam – po mėnesio treniruočių daugelis vyrų ir moterų rezultatais būna nepatenkinti. Kilogramai niekur nedingo, sveikatos neprisidėjo, o raumenų maudimas tiesiog varo iš proto. Kaip gi reikia sportuoti, kad tai iš tiesų būtų naudinga?
Tiek tiems, kurie nori numesti svorio, tiek tiems, kurie tiesiog siekia pagerinti sveikatą, reikia žinoti, kad fizinė veikla turi būti reguliari. Jeigu treniruositės tik kartą per 5–6 dienas, naivu tikėtis džiugių rezultatų. Esmė ta, kad raumenys pasižymi atmintimi, kuri „trunka“ dvi dienas. Kitais žodžiais tariant, jeigu norite, kad lavinami sėdmenų arba nugaros raumenys būtų puikios formos, pasimankštinti dar kartą reikia vėliausiai trečią dieną. Jeigu gi treniruotes nukeliate vėlesniam laikui, galite manyti, kad viską pradedate iš naujo.
Kad rezultatai būtų dar geresni, svarbu atminti bent tris pagrindines taisykles:
Viena treniruotė turėtų trukti ne mažiau kaip 50–60 minučių. Ir čia turima omenyje aktyvi veikla, o ne tai, kad tiesiog sėdėsite ant suoliuko ir nieko neveiksite.
Būtina laikytis treniruočių grafiko. Negalima vieną savaitę treniruotis, pavyzdžiui, antradienį, trečiadienį ir penktadienį, o kitą savaitę – pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį.
Jeigu jūsų tikslas yra ne užsiauginti raumenų, o tiesiog atsikratyti riebaliukų, reikia kontroliuoti savo mitybą. Likus dviems valandoms iki užsiėmimų nebevalgykite, o po treniruočių palaukite bent valandą.
Po fizinių pratimų nerekomenduojama valgyti gyvulinės kilmės baltymų (mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų), priešingu atveju svoris dėl augančių raumenų didės, o riebalų sankaupų nemažės.