7 jogos asanos ir tarpusavio santykiai

 

12019846_970846476271910_7350971619133214060_n_17 jogos asanos ir tarpusavio santykiai

Užsiimantieji joga iš savo patirties gali žinoti, kad dauguma jogos asanų nėra vien tik fizinės pozos, jog kai kurios jų atsipindi mūsų kasdienius santykius, paskatina savęs pajautimą bei supančio pasaulio suvokimą. Tai, ko išmokstame ant kilimėlio, mes perkeliame į gyvenimą.

Palyginkime 7 asanas su mūsų santykiais:

KALNAS – suraskime tinkamą balansą.
Paprasta taisyklinga tiesi stovėsena, atrodo, kad tai pati lengviausia poza, kurią mes turime atlikti. Tačiau, netrukus imame jausti, kaip pasiskirsto mūsų svoris: gal būt per daug remiamės ant vienos pėdos, o gal esame per daug palinkę pirmyn, o gal stovime ant kulnų…Neįtikėtina, bet vien tik stovėjimas leidžia pajusti balansą, stabilumą ir ramumą. Šios asanos pagrindas – tolygus kūno svorio paskirstymas ant abiejų pėdų.
Kaip ši asana veikia mūsų santykius? Santykiuose mes taip pat turime pajausti balansą: „jei mes per daug palinkę į priekį“, siekiame gyventi partnerio gyvenimą, sirgti jo ligomis ir pan., ilgainiui imame jaustis priklausomi, suirzę, nepatenkinti savo antrąja puse ir savimi; „jei esame atsilošę“ – jaučiame nutolimą ir santykiai tampa šalti; bet kai mes stovime pilnai ant abiejų pėdų, pasiekiame teisingą balansą, randame „vidurio kelią“.

MEDIS – išlikime laimingi net sunkiausiu gyvenimo laikotarpiu.
Yra keli būdai, kaip ilgai ir tvirtai išstovėti ant vienos kojos ir išlaikyti pusiausvyrą. Vienas iš jų – įdėmus žvilgsnis pirmyn. Kai tik mes pažvelgiame į žemę, mūsų kūnas linksta žiūrėjimo kryptimi, kai žvelgiame tiesiai – išliekame tiesūs.
Kaip ši asana veikia mūsų santykius? Kartais mūsų santykiai atrodo kaip balansavimas ant vienos kojos – mes svirduliuojame, jaudinamės, kad tuoj nugriūsime ir šią akimirką pažvelgiame žemyn… Taip ir santykiuose, kai susiūbuoja aplinka, mes imame pykti ant gyvenimo, pykstame, kad šalia mūsų „netinkamas“ žmogus, visa tai padaro įtaką ir mūsų santykių svyravimui. Ir, tik nusiraminę bei prisiminę, kaip įveikėme sunkumus anksčiau, galime juos įveikti dar kartą. Kiekviena konfrontacija mus padaro stipresniais ir leidžia įsisavinti svarbias pamokas, įsigilinant į save.

LANKAS (ratas) – atverkime savo širdį.
Be abejo, mes galime pasakyti, kad šią asaną gali atlikti tik lankstūs žmonės. Tačiau, kad atliktume šią asaną teisingai, mes turime iškelti ir atverti savo širdį.
Kaip ši asana veikia mūsų santykius? Mes dažnai jaučiamės blogai dėl to, kad mūsų santykiuose trūksta nuoširdumo, dažnai slepiame savo jausmus, bijodami būti įskaudinti ir tokia situacija sukuria neigiamą rezultatą – atsiranda šaltumas, atstumas ir įtampa. Įprastai mes visi trokštame meilės, nuoširdžiai svajojame apie laimę su savo artimu žmogumi ir tai gerai, net kai mūsų mylimieji priverčia mus jausti emocinį skausmą. Išsaugoję troškimus ir svajones, dažniausiai sulaukiame atsako į savo jausmus.

STOVĖSENA ANT GALVOS – apverskime savo gyvenimą aukštyn kojomis.
Sakoma, kad galva yra sielos buveinė bei išminties ir suvokimo saugykla. Kai stovime ant kojų, galva būna arčiausiai saulės – šviesos ir galios šaltinio; kai stovime ant galvos – ji tampa pamatu, o veiksmų pagrindu tampa intelektas ir harmonija.
Kaip ši asana veikia mūsų santykius? Būna, kad ir mūsų santykiuose reikalingas panašus „apvertimas“, kai mūsų kasdienybę užvaldo rutina, viskas atrodo pabodę, prie pietų ar vakarienės stalo tvyro tyla, miegamasis lieka „tik miegamuoju“… bet vieną dieną, apvertę kasdienybę aukštyn kojomis, galime susidurti su klausimais, apie kuriuos anksčiau net nesusimąstėme, galime atrasti naują veiklą ir pan. – kas sustiprintų gyvenimo aistrą.

KŪDIKIS – atsiduokime savo partneriui.
Tai atpalaiduojanti, poilsio asana. Atliekant ją teisingai, ilgėja stuburas, atpalaiduojama nugara, atveriama širdis.
Kaip ši asana veikia mūsų santykius? Mes užmirštame ilsėtis drauge su savo partneriu. Tai ypač išryškėja tuomet, kai nublanksta santykių „naujumas“. Mus veja darbai, įsipareigojimai, telefono skambėjimas, stresas ir įtampa… santykiai ir meilė lieka „kažkur praeityje“. Juk santykiams ir meilei reikalingas balansas. Susikurkime poilsio oazę dviems, kur kiekvieną dieną galėtume pasikviesti savo partnerį kartu pailsėti.

NUMIRĖLIS (šavasana) – leiskime mus palaikyti.
Dažniausiai ši asana yra paskutinė jogos užsiėmimo poza. Šavasana yra apgaulinga ir kartais vadinama „sudėtingiausia iš visų jogos asanų“, todėl ji ir užbaigia užsiėmimą. Neretai ji mus trikdo, nes imame jausti pasidavimą ar pažeidžiamumą. Atsipalaiduojant, leidžiame grindims mus laikyti… atsipalaiduojant, atidarome save iki gilios vienišumo prasmės.
Kaip ši asana veikia mūsų santykius? Santykiuose taip pat reikia pasiduoti, pabūti pažeidžiamais, retkarčiais leisti partneriui mus laikyti, o kartais ir nešti. Turėkime drąsos retkarčiais pabūti silpnais.

NAMASTE – matykime savo partnerio švytėjimą.
Kiekvieno jogos užsiėmimo pabaigoje mes sudedame delnus ties širdies centru ir pasakome „Namaste“. Ką tai reiškia? – „Aš nusilenkiu šviesai savyje“ – šis gražus gestas padeda mums susijungti su tyriausia savęs dalimi – savo vidiniu „Aš“ ir moko mus pripažinti kitų tyrumą.
Kaip ši asana veikia mūsų santykius? Įsivaizduokime, kaip pasikeistų santykiai, jei kelis kartus per dieną atkreiptume dėmesį ir jaustume dėkingumą savo partnerio geriausiems charakterio bruožams. Mes per tankiai pastebime tik neigiamus apektus: kažką užmiršo, kažko nepastebėjo, ne ten pažiūrėjo, ne taip pasakė… Įdėkime šiek tiek pastangų, kad pastebėtume tik teigiamybes, gerumą, kurį patiriame taip dažnai, kad nustojame tai pastebėti. Mintyse ištartas „Namaste“ rytais ir vakarais padės išsaugoti gražiausią partnerio atvaizdą ir išsaugos nuolatinį įsimylėjimo jausmą.
Stebuklingi kariai. Viduramžiais nathai buvo labai įtakingi, vienok pats vardas „nath“ arba „hatha – joginas“ garsėjo specifine reputacija dėl savo karingumo. Be to, visa, kas buvo siejama su nathais, gaubė misticizmas, o tai vertė elitinio visuomenės sluoksnio atstovus brachmanus laikyti juos kariais – magais, įvaldžiusiais įvairius būrtininkavimo metodus ir stebuklingas jėgas – jie buvo sidhai. Savo tyrime „Jogo kūnas“ Markas Singltonas pažymėjo, kad natha –joginai Didžiojo Mogolo imperijos laikmečiu bei ankstyvosios Britaniškosios Indijos laikotarpiu greičiausiai buvo pirmoji stambi religinė grupuotė, sukurta karinės organizacijos pagrindu. Tai buvo šventieji kariai, asketai – smogikai. Juos taip pat vadino nath – sidhais. Viduramžių Indijoje nathis laikė aukščiausios jėgos laidininkais – jie galėjo pasodinti į sostą karalių, kaip ir jį nuversti. Iki pat XVIII am. nathai praktikavo askezę bei sudėtingas asanas ir tuo pat metu mokėsi kovų technikos bei ginklų valdymo. Tuo laikmečiu nathai dominavo samdomų karių rinkoje Šiaurės Indijoje. Šlovė apie nathų fizines galias buvo lyginama su dievų nemirtingumu.
Nemirtingumo ginklas. Gudrun Biuneman rašo: „daugelyje tekstų natha ir hatha tradicija moko tik nedaugelio asanų, tuo pat metu jas derina su energetiniais užraktais bei tokiomis praktikomis kaip pranajama: toks požiūris į asanų vaidmenį, kaip į pagalbinę priemonę, ryškiai skiriasi nuo šiuolaikinių jogos mokyklų. Gheranda – Samhita moko jogos, kurioje asana funkcijonuoja kaip antraeilė grandis iš šios grupės: 1)šešios šatkarmos valymo praktikos; 2)asanos; 3)mudros; 4)pratjahara; 5)pranajama; 6)meditacija; 7) samadhi. Biuneman taip pat rašo, kad asanų reikšmė įvairiuose tekstuose gali būti interpretuojama priklausomai nuo mokyklos ir tradicijos. Jeigu nathų jogoje asanos – tai kūno stiprinimo instrumentas ir „ypatingų jėgų“ pasiekimo būdas, tai pavyzdžiui Advanta – Vedantoje terminas įgauna savotišką reikšmę ir interpretaciją, priklausančią nuo praktikuojančiojo proto, nes asana reikalinga tik tam, kad be vargo joje būtų galima pasinerti į apmąstymus. T.y. asanos suvokime atsiranda intelektualinė reikšmė, kuri kardinaliai skiriasi nuo Hatha – jogos tikslų ir uždavinių.
Du kultai. Induizmas dalinamas į dvi stovyklas – Šivos garbintojus (šaivi) ir Višnu adeptus (višnuitai). Šivos kultas atsirado ankstesnėje epochoje nei višnuizmas. Šivaizmas ilgą laiką gyvavo kaip profesionali brachmačarjų ir mokslininkų religija, kol I am. pr.m.e. jo nepradėjo spausti višnuizmas. Vaišnavų religingumas apjungė savyje pagrindinį induistinį tikėjimą: sielos reinkarnaciją, nušvitimą, karmą, o taip pat įvairius Višnų garbinimo būdus pasitelkiant Bhakti-jogą. Reikėtų pabrėžti, kad Bhakti- joga su Hatha – joga nieko bendra neturi. Įprastai Bhakti – jogos technikos susideda iš Višnu vardų apdainavimo (bhadžanos arba kortanos), meditacijos į jo atvaizdą arba formą (dharana) ir garbinimo murti Višnu (pudža).
Šivos garbinimas (šivaizmas) siekia 2500 – 1500 pr.m.e. Pagrindiniu šivaitų tikslu yra – išsilaisvinimas per susiliejimą su Šiva. Sąjunga su Dievu ateina per žinojimą, perteikiamą dvasinio mokytojo. Iš šešių egzistuojančių šivaistinių sektų, tik Sidha-sidhanta šivaizm yra ta mokykla, kurioje užgimė Hatha – jogos praktika. Tai vienas iš pačių ankstyviausių Indijos asketiškų ordinų. Šioje mokykloje teologija dažnai atsiranda antrame plane, o pagrinde akcentuojamos Kundalini ir Hatha jogos. Nathų religija Indijoje galutinai susiformavo nuo VII iki XII am.m.e., jos įkūrėju laikomas išminčius Gorakšanathas. Kai kurie nathų tekstai, tokie kaip „Hatha – joga – pradipika“, „Gheranda – samhita“, „Šiva – samhita“, „Gorakša – šataka“ – tai klasika, kuria remiasi viso pasaulio jogai. Pats Gorakšanathas laikomas 50 veikalų autoriumi. Pasak padavimų, Hatha – jogos dėka jis pasiekė fizinį nemirtingumą.
Joga ne visuomet buvo tokia, kokia ji tapo XX ir XXI amžiuose. Ji nuolat kito. Pokyčiai vyko dėl laiko tėkmės arba dėka joginės sistemos migracijos iš vieno klimatinio regiono į kitą.
Tyrinėtojai ypač kruopščiai tyrinėjo asanų evoliuciją. Jogos pozų sisteminimo procese, atsiskleidė daug įdomių faktų, leidusių kitu kampu pažvelgti į jogos migraciją iš Rytų į Vakarus (kai kurie mokslininkai net aptiko Vakarų įtaką transformacijai).
Pagrindinis klausimas, kurį dažniausiai iškelia mokslininkai: kodėl šiuolaikinėje jogoje toks didelis dėmesys skiriamas asanoms (aštanga-vinijasa; Ajengaro joga; kitos autorinės sistemos), kai apart fizinio aspekto egzistuoja daug kitų elementų? Ir kaip nutiko, kad asana iš instrumento meditacijai pavirto savarankiška pakraipa?
Egzistuoja nuomonė, ir ją palaiko tokie jogos tyrinėtojai kaip Markas Singlton ir Normanas Sjomanas, kad daugybė asanų – tokiomis, kokiomis jos egzistuoja šiandien – nėra grynas indiškas produktas, o buvo modifikuotos pagal madingas XX amžiaus pradžios daniškas ir švediškas gimnastikas, taip pat patyrė tuomet užgimusio kultūrizmo įtaką. Šiokią tokią opoziją „vakarietiškai“ kampanijai išreiškė skandinavė, jogos istorikė Gudrun Biuneman – nuoseklaus ir gilaus „84 jogos asanos“ tyrimo autorė. Skirtingai nei Singltonas ir Sjomanas, Biuneman manė, kad asanų praktika (su visa jų įvairovės begalybe) vystėsi šimtmečiais. Šis „užtrukusio gimdymo“ procesas iš esmės ir davė gyvybę Hatha jogai tame pavidale, kuris praktikuojamas visame šiuolaikiniame pasaulyje. Biuneman, ištyrinėjusi visus šiai dienai egzistuojančius prieinamus šaltinius apie jogą, pateikia įrodymus iš 84 asanų – šios pozos aptinkamos vienu metu keliose senovinėse knygose apie jogą. (Šiai dienai asanų varijacijų suskaičiuojama kur kas daugiau!).
„Mes mažai ką žinome apie asanų vystymosi tradiciją bėgant laikui – rašė Biuneman – senuosiuose tekstuose mokoma palyginus nedaug asanų, tačiau praktikuojančių ratuose, kurie iš asanų norėjo gauti kuo didesnę naudą fiziniam kūnui, asanų skaičius palaipsniui didėjo. Pozos buvo atskirtos nuo bendros joginės sistemos ir apjungtos fiziniais pratimais. Šiuolaikinėje Indijoje asanos įtrauktos į sportininkų paruošimo sistemą, pagrinde kovų menuose (malla)“. Kalbant apie asanas, tikslinga būtų hathą atskirti nuo kitų jogos pakraipų, bet tai galima padaryti tik atlikus trumpą istorinį ekskursą į Indijos religijos istoriją.
Mokytis jogos reikia taip, kaip mokomės matematikos, groti pianinu, dirbti kompiuteriu ar šokio meno, bet ko, kam reikia atsidavimo, kantrybės ir laiko. Kai ko galima mokytis ilgai – savaites ar mėnesius – ir manyti, kad niekuomet to nesugebėsite atlikti gerai, tačiau tęsiant nuoširdų darbą ir stengiantis kiek įmonoma ties tuo susikoncentruoti, vieną dieną, kai mažiausiai to tikimasi, kažkas pasikeičia…ir štai!